Informacija gyventojams telefonais:
(8 5)  212 0000
(8 5)  232 2222
  • Parašyti
  • Parašyti
  • Parašyti
Apie musGyventojamsĮstaigoms
Klausiame

Ar žinote, kad apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu gali prisirašyti pageidaujamoje poliklinikoje, sudariusioje sutartį su teritorine ligonių kasa, ir patys pasirinkti šeimos gydytoją?




Apklausų rezultatai




Vilniaus TLK adresas

Gyventojų priėmimo laikas
I–IV 7.30–18.00
V 7.30–16.45
VI 9.00–13.00

Prieššventinėmis dienomis dirbame viena valanda trumpiau.

Vilniaus TLK (administracijos) darbo laikas
I–IV 8.00–17.00
V 8.00–15.45

Pietų pertrauka 12.00–12.45

Prieššventinėmis dienomis dirbame viena valanda trumpiau.

Prašymų ir skundų nagrinėjimas


Tyrimas: Lietuvoje daugiausia suvartojama kardiologinių vaistų Atnaujinta 2020-08-06 (Archyvinė informacija)

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis pernai, kaip ir ankstesniais metais, daugiausia buvo kompensuota širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų, rodo ligonių kasų atlikta analizė. Toliau eina virškinimo traktą, metabolizmą bei nervų sistemas veikiantys preparatai.

Naujausias Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistų atliktas tyrimas parodė, kad per ketverius metus – 2016-2019-aisiais – kompensuojamųjų vaistų vartojimas padidėjo apie 8 proc., kasmet – beveik po 3 procentus. „Tarp visų pernai suvartotų vaistų kompensuojamųjų dalis sudarė kiek daugiau nei pusę – 54 procentus", – sako VLK Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Irma Medžiaušaitė. Pasak patarėjos, širdį ir kraujagysles veikiančius kompensuojamuosius preparatus pernai kasdien vartojo šeši iš dešimties Lietuvos gyventojų, metabolizmą bei nervų sistemą – vienas iš dešimties. Iš PSDF buvo kompensuota 82 proc. kardiologinių, 36 proc. virškinimo bei 35 proc. nervų sistemas veikiančių preparatų.

Pernai per dieną 1000 Lietuvos gyventojų teko 632 vidutinės terapinės kompensuojamųjų vaistų  dozės, 2018 m. – 591, 2017 m. – 601, 2016 m. – 583.

Tyrimo duomenys taip pat rodo, kad pernai, palyginti su 2018 m., net 11 proc. padidėjo sudėtinių kompensuojamųjų vaistų, 3,7 proc. – kompensuojamųjų generinių vaistų vartojimas. Per ketverius metus šių preparatų vartojimas padidėjo apie 14,7 procento.

Kompensuojamųjų vaistų suvartojimo tyrimas buvo parengtas pagal 2016−2019 m. privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra" posistemio ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktais vaistų (tiek receptinių, tiek nereceptinių) suvartojimo duomenis. Vaistų suvartojimas buvo vertinamas remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos patvirtinta metodika. Visą tyrimą rasite čia.

Šiuo metu Kompensuojamųjų vaistų kainyne yra per 2 tūkst. vaistų. VLK duomenimis, už kompensuojamuosius vaistus Lietuvos vaistinėse pernai iš viso sumokėta 325 mln. eurų. Didžioji dalis – 303 mln. eurų – šios sumos buvo padengta iš PSDF. Gyventojai kompensuojamųjų vaistų priemokoms iš viso išleido 22 mln. eurų – 17 mln. eurų mažiau nei 2018-aisiais. Daugiausia priemokų praėjusiais metais gyventojams teko sumokėti įsigyjant kardiologinių vaistų – 13 mln. eurų, nervų sistemą veikiančių – 1,9 mln. eurų ir virškinimo traktą veikiančių vaistų – 1,6 mln. eurų.

Šiuo metu priemoka už kompensuojamojo vaisto pakuotę, kai vaistas kompensuojamas 100 proc., Lietuvoje negali viršyti 6,36 euro. Statistika rodo, kad šiais metais vidutiniškai vienas pacientas už receptą prisimoka iki 2,60 euro.

 

Kontaktai žiniasklaidai:
Rimantas Zagrebajev
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas
Tel. (8 5) 236 4105
El. paštas rimantas.zagrebajev@vlk.lt


Ligonių kasos kviečia:

Rūpimus klausimus galima pateikti info@vlk.lt arba (8 5)  232 2222.


Pasitikrinkite
Prevencinės programos
Naudinga
Mažiesiems apie sveikatą
E. sveikatos portalas
Svetainės dizainas: Idamas