Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) sudaryta darbo grupė baigia rengti įstatymų pataisas, kurios gerokai sugriežtins pasipinigavimą iš pacientų toleruojančių įstaigų vadovų atsakomybę. Pasak darbo grupės vadovo, SRK pirmininko Antano Matulo, kitaip su masiniu reiškiniu tapusiomis neteisėtomis priemokomis susidoroti nepavyksta.

Nusiskundimų, kai ligonių ir jų artimųjų prašoma susimokėti už valstybės ir taip apmokamas paslaugas ar vaistus, pastaraisiais metais gerokai padaugėjo. Kai kurios ligonių kasos bandė kovoti su lupikautojais, informuodamos apie konkrečius atvejus gydymo įstaigų steigėjus - Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM), savivaldybes ir  savo interneto svetainėse viešindamos padarytus pažeidimus. Tačiau šiandien pripažįstama, kad nei moralizavimas, nei viešumas situacijos iš esmės nepakeitė, gal tik truputį sumažino priemokų ėmėjų apetitą. O šiemet, 4,4 proc. apkarpius sveikatos sistemos finansavimą, problema gali dar paaštrėti. Kaip siūloma spręsti šį klausimą, LŽ teiravosi Antano Matulo.

- Ar gydymo įstaigų situacija dabar tokia, kad finansines skyles jos gali užkamšyti tik pacientų priemokomis?       
- Medikai skundžiasi, esą mažėjant lėšų turės arba nurėžti algas, arba spręsti problemą kitokiu būdu. Vis dėlto finansavimas nemažėja tiek, kiek gydymo įstaigos vaizduoja. Praėję metai buvo geri, į Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą surinkta kur kas daugiau lėšų, nei planuota. Bet visi įsigudrino aiškinti, kad šiemet jie praranda pinigų, nes skaičiuoja ne nuo praėjusių metų planuotos sutartinės sumos, o nuo faktinių metų pabaigoje pervestų pinigų. Tarkime, ligoninei planuota skirti 10 mln. litų, o pervesta 10,8 milijono, taigi vos ne milijonu litų daugiau.

PSDF biudžetas šiemet mažėja 4,4 proc., iš viso 145 mln. litų. Tačiau išskirsčius tą sumažėjimą visoms įstaigoms, jis tampa visai menkas. Išgyventi net nekarpant atlyginimų, o gerai tvarkantis, visiškai įmanoma.

Kita vertus, jei šių metų biudžetas bus surenkamas taip neblogai, kaip yra dabar, finansavimas įstaigoms vėl galės būti padidintas. Štai vien šį vasarį į PSDF surinkta 50 mln. litų daugiau, nei planuota. Taigi didelės tragedijos dėl finansavimo tikrai neįžvelgiu.

Prisiminkime, kad sveikatos apsaugai skiriamos lėšos daug metų smarkiai didėjo. 2000-aisiais PSDF buvo 1,8 mlrd. litų, o šiemet jo biudžetą sudaro 4 mlrd. litų. Tad augimas yra milžiniškas, palyginti su kitomis sritimis, - didžiausias Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį.

Pažeidimų "nemato"

- Tačiau pacientų skundų apie neteisėtus sveikatos priežiūros įstaigų reikalavimus primokėti nemažėja. Apie šią problemą jau tiek kalbėta ir rašyta, bet, regis, viskas liko kaip buvę.
- Neteisėtos priemokos šiuo metu tikrai yra tapusios viena didžiausių problemų. Jos masiškai paplito tiek ligoninėse, tiek poliklinikose. Štai šeimos gydytojai labai dažnai net neskiria tyrimų, nors pagal Bendrosios praktikos gydytojo normą jie turi būti atliekami nemokamai, bet pacientams prašant daro tai. Neva medikas ir taip viską supranta, gali gydyti ligą be elementariausių tyrimų. Sulaukus gyventojų paklausimų, ligos istorijoje atsiranda įrašas "paciento prašymu", ir tada nurodoma už tyrimą susimokėti.

Tobulinsime teisinę bazę, į įstatymą kategoriškai įrašysime, kad Bendrosios praktikos gydytojo normai priklausantys tyrimai negali būti mokami. Jei gydytojas neskiria jų, nors pacientas to pageidauja, visą atsakomybę už žmogaus sveikatą prisiima medikas. Taigi galimybė prašyti pacientų susimokėti už poliklinikose skiriamus tyrimus, kuriuos jau ir taip apmoka ligonių kasa, bus panaikinta.

Taip pat bandysime labai aiškiai įvardyti ir atriboti mokėjimus ligoninėse, kad gydantis stacionare nebebūtų jokių neteisėtų priemokų. Tokie pažeidimai tikrai dažni. Iš mus pasiekiančių faktų akivaizdžiai matyti, kad ligoninių vyriausieji gydytojai "užmerkia akis" į tai, nes nori surinkti daugiau lėšų. Šiuo požiūriu neseniai teko svarstyti situaciją Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. 
Štai žmogus atsigula į gydymo įstaigą, nes jam reikia daryti akies lęšiuko operaciją, kurią apmoka ligonių kasa. Tačiau medikai pasiūlo pacientui nusipirkti neva geresnį lęšiuką ir paprašo už jį sumokėti visą kainą. Pagal įstatymą, jei asmuo pageidauja geresnio lęšiuko, jis turėtų sumokėti tik kainų skirtumą. Dabar nustatyta tokių atvejų, kai ir ligonių kasa sumoka už lęšiuką, ir dar pacientas, nusipirkdamas kitą. Kur dedamas tas ligonių kasos lęšiukas, taip ir neaišku. Dėl to net ketiname kreiptis į prokuratūrą, nes manome, kad čia esama vagystės požymių.

Griežtins atsakomybę

- Nors pacientų skunduose įvardijami konkretūs neteisėtų priemokų prašę gydytojai, tai nėra pavieniai savivaliavimo atvejai, o greičiausiai - įstaigos vadovybės politika. Ar įmanoma ką nors pakeisti?   
- Jei įstaigos vadovas toleruos priemokas, su jomis susitvarkyti nepavyks. Todėl darbo grupė apsisprendė smarkiai sugriežtinti vyriausiųjų gydytojų atsakomybę - ir baudžiamąją, ir administracinę. Įstatyme ir kodeksuose parašysime, kad įstaigos vadovui grės net keletą kartų didesnė finansinė atsakomybė nei nelegalios priemokos suma. Jei įstaigoje bus nustatyti pakartotiniai ir niekur nefiksuoti, neparodyti nelegalaus mokėjimo atvejai, siūlysime vadovui neeilinę atestaciją.

Ypač grėsmingi ir netoleruotini atvejai, kai žmogus prisipažįsta neturįs už ką nusipirkti vaistų ar medicinos priemonių, o jam atšaunama: "Jei neturi, tavęs ir neoperuosime." Mat jau laukia specialiai paruošti paketai, sugrupuoti pagal tam tikras sumas, paciento finansines galimybes.

Be abejo, į gydymo įstaigą atėjęs ligonis turi žinoti, kad jei reikia mokėti už ką nors, vadinasi, reikia. Bet ne taip, kaip yra dabar, kai iš jo bandoma išlupti už viską.

Ligoninėje žmogui turi būti pasiūlomas gydymo metodas, vaistai, priemonės. Ir tik tada, jei pacientui tai netinka, jis gali pasirinkti geresnę technologiją ar vaistus. Vis dėlto šia įstatymo nuostata dažnai piktnaudžiaujama. Nustatyti pažeidimus labai sunku, nes žmonės beveik nerašo skundų, nors, tiesa, dabar jų daugėja.

Reikia kompleksinių priemonių 

- Šie skundai plaukia į ligonių kasas. Tačiau su piktnaudžiavimais aktyviau kovojantys jų vadovai įsukami į teismų verpetus. 
- Klaipėdos ir Vilniaus ligonių kasų direktoriai bando pavieniui kovoti, bet jiems sunkiai sekasi. Juolab kad yra didžiulis įtakingų gydymo įstaigų vadovų pasipriešinimas. Mano nuomone, minėti direktoriai dirba geriausiai, kovodami su priemokomis, aiškindamiesi dėl paslaugų, už kurias moka ligonių kasos. Tačiau, kiek žinau, buvo jų atestacija ir abu nukentėjo. Visi teritorinių ligonių kasų direktoriai įvertinti gerai, o šių vadovų veikla prasčiau. Greičiausiai dėl to, kad įtakingi vyriausieji gydytojai skundėsi aukštesniems pareigūnams.

Kad atkirtis neteisėtoms priemokoms būtų veiksmingas, reikia taikyti kompleksines priemones tiek visuomenėje, tiek tam tikrose institucijose. Dėl to ir reikia tobulinti įstatymus.

- Kaip vertinate SAM poziciją dėl neteisėtų priemokų?
- Seimo SRK todėl ir ėmėsi iniciatyvos, kad dažnai besikeičianti ministerijos vadovybė nesiimė spręsti šios problemos. Manau, per mėnesį įregistruosime įstatymų pataisas ir, tikiuosi, per pavasario sesiją jas priimsime.