Informacija gyventojams telefonais:
(8 5)  212 0000
(8 5)  232 2222
  • Parašyti
  • Parašyti
  • Parašyti
Apie musGyventojamsĮstaigoms
Klausiame

Ar žinote, kad, suabejoję suteiktų medicinos paslaugų apmokestinimu ar kokybe, pirmiausia turite kreiptis į gydymo įstaigos, kurioje šios paslaugos suteiktos, administraciją?


Apklausų rezultatai




Vilniaus TLK adresas
Ž. Liauksmino g. 6, 01101 Vilnius
Kaip rasti: map


Gyventojų priėmimo laikas
I–IV 7.30–18.00
V 7.30–16.45
VI 9.00–13.00

Prieššventinėmis dienomis dirbame viena valanda trumpiau.

Vilniaus TLK darbo laikas
I–IV 8.00–17.00
V 8.00–15.45

Pietų pertrauka 12.00–12.45

Prieššventinėmis dienomis dirbame viena valanda trumpiau.

Prašymų ir skundų nagrinėjimas


Bendra informacija apie socialinės apsaugos sistemų koordinavimą Europos sąjungoje Atnaujinta 2015-12-15

Viena iš pamatinių Europos Sąjungos piliečių teisių – laisvas asmenų judėjimas. Ši teisė suteikia galimybę ne tik laisvai keliauti Europos Sąjungos teritorijoje, bet ir studijuoti, ieškoti darbo, dirbti savarankiškai ar samdomąjį darbą.

Europos Sąjungos šalių socialinės apsaugos sistemos labai skiriasi. Iš dalies tai lemia, kad atskirų Europos Sąjungos šalių nacionaliniai socialinės apsaugos teisės aktai nepakankamai reguliuoja migruojančių šių šalių darbuotojų socialinę ir sveikatos apsaugą. Taikant vien tik nacionalinius teisės aktus, sunku būtų išvengti situacijų, kai darbuotojas migrantas praranda jau įgytas teises į socialinės apsaugos išmokas ir negali įgyti naujų teisių, kai jis dvigubai apmokestinamas ar iš viso lieka neapdraustas. Pabrėžtina, kad kiekviena Europos Sąjungos narė turi teisę savarankiškai reguliuoti savo socialinės apsaugos reikalus, atsižvelgdama į savo tikslus ir galimybes. Kita vertus, akivaizdu, kad suvienodinti visų šių sistemų nuostatų neįmanoma.

Siekiant užtikrinti visapusišką migruojančių asmenų socialinę ir sveikatos apsaugą, Europos Sąjungoje taikomos 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje (toliau – Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 1408/71), bendros koordinuojančios nuostatos. Reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 taikomas tiesiogiai, todėl jo nuostatų į nacionalinius įstatymus perkelti nereikia, jie turi viršenybę nacionalinių teisės aktų atžvilgiu.

Kam yra taikomas Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 1408/71?

Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 taikomas samdomiems ir savarankiškai dirbantiems asmenims, apdraustiems vienoje ar keliose Europos Sąjungos, Europos Ekonominės Erdvės šalių bei Šveicarijos Konfederacijoje, t. y. šių šalių piliečiams, asmenims be pilietybės ir pabėgėliams, gyvenantiems vienos iš šių šalių teritorijoje. Taip pat Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 nuostatos taikomos valstybės tarnautojams, studentams, pensininkams ir pirmiau išvardytų asmenų šeimos nariams bei po jų mirties likusiems gyviems išlaikytiniams.

Trečiųjų šalių piliečiams Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 taikomas, jeigu jie legaliai gyvena vienos iš Europos Sąjungos šalių teritorijoje ir yra apdrausti socialiniu bei sveikatos draudimu pagal tos šalies įstatymus.

Asmenims, nepriklausantiems nė vienai iš išvardytų kategorijų, reglamentų nuostatos netaikomos. Tai dažniausiai būna nedirbantys asmenys, neapdrausti socialiniu ir sveikatos draudimu.

Kokios sveikatos draudimo išmokos yra koordinuojamos?

Sveikatos apsaugos srityje Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 taikomas išmokoms natūra (sveikatos priežiūros paslaugoms, suteiktoms dėl ligos, motinystės, nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų). Tai reiškia, kad vienoje Europos Sąjungos šalyje sveikatos draudimu apdraustas asmuo, turi teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitoje Europos Sąjungos šalyje, o šių paslaugų išlaidas kompensuos šalies, kurioje asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, kompetentinga sveikatos draudimo įstaiga.

Kokie yra pagrindiniai socialinės ir sveikatos apsaugos koordinavimo principai?

Išskiriami šie pagrindiniai socialinės ir sveikatos apsaugos koordinavimo principai:

  1. Asmeniui gali būti taikomi tik vienos valstybės socialinio ir sveikatos draudimo teisės aktai, t. y. asmuo vienu metu gali būti draudžiamas socialinio ir sveikatos draudimu tik vienoje šalyje. Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 garantuoja, kad migruojantiems asmenims nereikės mokėti dvigubų socialinio ir sveikatos draudimo įmokų ir kad jie galės gauti socialines išmokas bei sveikatos priežiūros paslaugas ne tik toje Europos Sąjungos šalyje, kurioje dirba ir yra apdrausti socialinio bei sveikatos draudimu.
  2. Lygių galimybių principas. Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 draudžia diskriminaciją dėl pilietybės.
  3. Įgytų teisių išsaugojimo principas (galimybė eksportuoti socialinio draudimo išmokas, t. y. jas gauti net išvykus gyventi į kitą Europos Sąjungos šalį). Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 numato, kad asmeniui pagal vienos Europos Sąjungos šalies teisės aktus įgijus teisę į invalidumo (netekto darbingumo), senatvės ar maitintojo netekimo išmoką pinigais, į pensiją dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų bei teisę į išmoką mirties atveju, šios išmokos negali būti kaip nors mažinamos, keičiamos, negali būti sustabdomas ir nutraukiamas jų mokėjimas, taip pat šios išmokos negali būti anuliuojamos vien dėl to, kad jų gavėjas gyvena kitoje Europos Sąjungos šalyje nei ta, kurioje yra įstaiga, atsakinga už išmokų mokėjimą. Jei nebūtų galimybės eksportuoti išmokas, darbuotojas, persikėlęs iš vienos Europos Sąjungos šalies į kitą, prarastų savo socialinės apsaugos garantijas.
  4. Socialinio draudimo laikotarpių sumavimo principas. Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 leidžia sumuoti darbo, socialinio draudimo bei gyvenimo laikotarpius atsižvelgiant į įvairių valstybių narių įstatymus. Į šiuos laikotarpius atsižvelgiama, kai būtina nustatyti, ar asmuo turi teisę į socialinio draudimo išmoką. Pavyzdžiui, savarankiškai Lietuvoje dirbantys ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas mokantys asmenys tampa apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu praėjus 3 mėnesiams nuo tos dienos, kai jie sumokėjo pirmą privalomojo sveikatos draudimo įmoką. Jei toks asmuo prieš pradėdamas individualią veiklą Lietuvoje dirbo kitoje Europos Sąjungos šalyje, darbo toje Europos Sąjungos šalyje laikotarpis būtų užskaitytas Lietuvoje ir asmuo Lietuvoje taptų apdraustuoju privalomuoju sveikatos draudimu nuo pirmos savarankiško darbo dienos.
Kurioje šalyje asmuo yra apdraustas socialiniu ir sveikatos draudimu?

Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 nustato pagrindinę taisyklę – asmuo yra draudžiamas pagal darbo vietą, t. y. vadinamasis lex loci laboris principas:

  • vienoje iš Europos Sąjungos šalių savarankiškai ar pagal darbo sutartį dirbančiam asmeniui taikomi šios šalies teisės aktai, net jeigu jis gyvena kitos Europos Sąjungos šalies teritorijoje;
  • dviejose ar daugiau Europos Sąjungos šalių pagal darbo sutartį dirbančiam asmeniui taikomi šalies, kurioje jis gyvena, teisės aktai, jei jis dirba šioje šalyje, arba šalies, kurios teritorijoje juridiškai įregistruota įmonės būstinė, teisės aktai, jei jis negyvena nė vienoje Europos Sąjungos šalyje, kurioje užsiima veikla;
  • asmeniui, vienu metu dirbančiam pagal darbo sutartį vienoje Europos Sąjungos šalyje ir savarankiškai – kitoje, taikomi šalies, kurios teritorijoje jis dirba mokamą darbą pagal darbo sutartį, teisės aktai.
Taigi:

Asmuo, dirbantis keliose Europos Sąjungoje ar Europos Ekonominės Erdvės šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, bei gyvenantis Lietuvoje, sveikatos draudimu bus draudžiamas Lietuvoje.

Asmuo, gyvenantis Lietuvoje ir dirbantis savarankiškai keliose Europos Sąjungoje ar Europos Ekonominės Erdvės šalyse, bus draudžiamas sveikatos draudimu Lietuvoje, jeigu dalį savarankiškos veiklos vykdo Lietuvoje. Kitu atveju jis bus apdraustas sveikatos draudimu toje šalyje, kurioje vykdo pagrindinę veiklą.

Asmuo, dirbantis vienoje Europos Sąjungoje šalyje pagal darbo sutartį, o kitoje – savarankiškai, bus draudžiamas sveikatos draudimu toje šalyje, kurios teritorijoje dirba pagal darbo sutartį. Tačiau kai kurioms šalims (Belgijai, Čekijai, Danijai, Vokietijai, Estijai, Graikijai, Ispanijai, Prancūzijai, Italijai, Kiprui, Maltai, Portugalijai, Suomijai, Slovakijai ir Švedijai) taikoma išimtis. Jei asmuo savarankiškai dirba vienoje iš šių šalių, o kitoje Europos Sąjungoje šalyje – pagal darbo sutartį, tokiam asmeniui turi būti taikomi dviejų šalių socialinės apsaugos įstatymai. Tad asmuo, Lietuvoje dirbantis pagal darbo sutartį ir savarankiškai – vienoje iš minėtų Europos Sąjungos šalių, privalo kiekvienoje šalyje mokėti sveikatos draudimo įmokas (ir nuo pajamų, gautų pagal darbo sutartį, ir nuo savarankiškai vykdomos veiklos pajamų). Tokiu būdu jis bus apdraustas sveikatos draudimu dviejose valstybėse.


Pasitikrinkite
Prevencinės programos
Naudinga
Mažiesiems apie sveikatą
Būk protingas, nepermokėk už vaistus
E. sveikatos portalas
Svetainės dizainas: Idamas