Lietuvoje tuberkuliozės profilaktika ir kontrolė yra prioritetinė sveikatos priežiūros sritis. Prieš du dešimtmečius buvo nustatyti esminiai tuberkuliozės kontrolės principai, kurių pagrindą sudaro svarbiausios tuberkuliozės diagnozavimą ir gydymą apimančios priemonės (DOTS). Tinkamas gydymas leidžia visiškai išgydyt užkrečiama tuberkulioze sergančius pacientus ir nutraukti užkrato perdavimo grandinę. Tai yra geriausia tuberkuliozės prevencijos priemonė. Pasaulio sveikatos organizacija DOTS strategiją pripažįsta viena efektyviausių sveikatos priežiūros priemonių. Nustatyta, kad kiekvienas asmuo, sergantis atvira tuberkulioze, per metus gali užkrėsti 10–20 ar net daugiau žmonių, todėl norint asmenį išgydyti, labai svarbu laiku nustatyti diagnozę ir griežtai taikyti standartizuotą gydymą.

Suprantama, kad sergamumui tuberkulioze neabejotinai didelės įtakos turi šalies ekonominė ir socialinė padėtis. Apie 70 proc. sergančiųjų šia liga sudaro nedirbantys, piktnaudžiaujantys alkoholiu, neturintys nuolatinės gyvenamosios vietos asmenys. Pastaraisiais metais sergamumas tuberkulioze stabilizavosi, tačiau vis dažniau nustatoma jau išplitusi tuberkuliozė. Tai pirmiausia lemia pavėluotas ligonio kreipimasis į gydymo įstaigą, neigiamas požiūris į savo sveikatą arba nesirūpinimas ja. Todėl tuberkuliozės kontrolė turi prasidėti pirminės sveikatos priežiūros grandyje, kad šią ligą būtų galima kuo anksčiau įtarti ir diagnozuoti.

Informuojame Jus, kad asmenys (tarp jų – ir sergantieji tuberkulioze), kuriems nustatytos visuomenei pavojingos užkrečiamosios ligos, įtrauktos į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą pagal Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 11 punktą, yra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis (Žin., 2003, Nr. 50–2244). Taigi jie gauna visas reikiamas paslaugas, kurių išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.

Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas reglamentuoja ir nustato žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės valdymo, ginčų sprendimo, žalos atlyginimo ir atsakomybės už teisės aktų pažeidimus užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos klausimais pagrindus, fizinių ir juridinių asmenų teises bei pareigas. Vadovaujantis šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, turi būti užtikrinama ypač užkrečiamos tuberkuliozės ligos formos kontrolė, organizacinės, techninės, ekonominės ir epidemiologinės bei medicininės priemonės, šių priemonių programos, sudarančios sąlygas mažinti ir likviduoti sergamumą užkrečiamosiomis ligomis, taip pat išvengti jų plitimo.

Tuberkuliozės ligos klinikinius požymius nustato, diagnozę patvirtinančius ar paneigiančius tyrimus skiria ir pagal kompetenciją diagnozuoja šeimos gydytojai ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų specialistai (Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 7 str.). Todėl Vilniaus teritorinė ligonių kasa visoms aptarnaujamos zonos pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigoms raštu priminė, kad reikia vykdyti SAM 2000 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. 744 „Dėl skreplių siuntimo tuberkuliozei mikroskopijos būdu nustatyti, tyrimų atlikimo ir rezultatų pateikimo siuntėjui tvarkos patvirtinimo“ ir SAM 2002 m. rugpjūčio 6 d. įsakymą „Dėl tuberkulino mėginių atlikimo“, kuris įpareigoja asmens sveikatos priežiūros įstaigas kasmet atlikti tuberkulino mėginius 7 metų amžiaus ir rizikos grupių vaikams.

Ligoniai ir asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, taip pat asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami ir izoliuojami, tiriami ir gydomi privalomai. Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių šie asmenys turi būti hospitalizuojami, izoliuojami, tiriami ir gydomi, sąrašą privalomai tvirtina sveikatos apsaugos ministras (Žin., 2003, Nr. 50–2244). Asmenims, hospitalizuotiems dėl pavojingos ar ypač pavojingos užkrečiamosios ligos, draudžiama savavališkai palikti asmens sveikatos priežiūros įstaigą (Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 8 str. 2 ir 6 d.).

Sprendimą dėl būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo ir jo trukmės priima komisija, kurios vienas narys turi būti bendrosios praktikos gydytojas, o kitas – gydytojas infektologas (gydytojas dermatovenerologas ar ftiziatras, pulmonologas). Šį sprendimą tvirtina savivaldybės gydytojas. Jis privalo informuoti apie tai asmenį, dėl kurio sprendimas priimtas. Asmenų būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas taikomas, kol pacientas tampa nebepavojingas kitiems asmenims, bet ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas, įskaitant būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo dieną. Jei pacientas dėl sveikatos būklės tebėra pavojingas kitiems asmenims, būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo terminą gali pratęsti tik teismas savivaldybės gydytojo motyvuotu prašymu. Tokie prašymai išnagrinėjami Civilinio proceso kodekso 312³?–312³³ straipsniuose nustatyta tvarka per 3 dienas nuo prašymo gavimo dienos. Būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo terminą pratęsti galima ne ilgiau kaip 6 mėnesiams. Teismo sprendimas būtinai hospitalizuoti ligonį vykdomas skubiai.

Asmenų būtinąjį hospitalizavimą ir būtinąjį izoliavimą organizuoja savivaldybės gydytojas. Pristatant asmenį dėl būtinojo hospitalizavimo ir būtinojo izoliavimo, privalo dalyvauti policija. Ji užtikrina viešąją tvarką, kai asmeniui reikia būtinojo hospitalizavimo (Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 9 str.). Išsamiau būtinojo hospitalizavimo ir izoliavimo ypatumus reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 6 d. įsakymas Nr. 258 „Dėl ligonių, asmenų, įtariamų, kad serga užkrečiamosiomis ligomis, turėjusių sąlytį, ir sukėlėjų nešiotojų būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo organizavimo tvarkos patvirtinimo“. Vykdant Valstybinę tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės 2007–2010 metų programą (Žin., 2007, Nr. 62–2370), Lietuvos poreikiams viešojoje įstaigoje Alytaus apskrities tuberkuliozės ligoninėje įsteigta 20 būtinojo izoliavimo lovų sergantiesiems tuberkulioze. Nuo 2010 m. sausio 1 d. įstaiga visiškai užtikrina šių ligonių epidemiologinį režimą, nes visą parą budi apsaugos darbuotojai, teritorija aptverta, įrengtos stebėjimo kameros.

Juridiniai ir fiziniai asmenys, neteisėta veika padarę žalos žmonių sveikatai ar išlaidų sveikatos priežiūros įstaigoms dėl užkrečiamųjų ligų, jas atlygina įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir
kontrolės įstatymo 39 str.).

Asmenys (tiek piliečiai, tiek pareigūnai), kurie nesilaiko ar pažeidžia Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo nuostatas, vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 42 ir 2394 str., gali būti patraukti administracinėn atsakomybėn. Nuobaudas turi teisę skirti Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Kviečiame savivaldybių gydytojus, vykdant savo tiesiogines pareigas, dažniau naudotis įstatymų suteiktomis teisėmis mažinant gyventojų sergamumą užkrečiamosiomis ligomis, prisiimti atsakomybę dėl didelio sergamumo tuberkulioze. Esant reikalui, laiku ir operatyviai taikyti būtinojo hospitalizavimo ir (ar) izoliavimo sąlygas piliečiams, vengiantiems gydytis, kad laiku būtų užkertamas kelias plisti šiai pavojingai ligai, o mūsų visuomenės nariai šeimoje, kolektyve, įstaigose ir gatvėje galėtų jaustis saugūs.